Birželio  mėn. 23- 30 dienomis Palemono vaikų dienos centro 25 auklėtiniai su 4 vadovais ir virėja dalyvavo kun. Bosko jaunimo sodyboje Tverečiuje (Ignalinos raj.) pačių organizuojamoje vaikų stovykloje „Lobių ieškotojai“.

Vos atvykę vaikai gavo bilietus į sodybą – laivą. Bilieto „kaina“- pasiryžimas siekti gėrio ir atsisakyti blogo įpročio visą stovyklavimo laiką. Po to vaikai keliavo į savo kambarius- kajutes, bei artimiau susipažino su „laivu“.

Pirmos dienos tema “Į kelionę“ baigėsi trumpu sielos pasakojimu ir vakaro malda žvakių šviesoje ( taip baigdavosi kiekviena diena) dėkojant Viešpačiui už visus gerus dalykus, kuriuos Jis mums teikia.

Antros stovyklos dienos tema „Pažinti kitą“ kvietė atsakyti į klausimus “Kas esu aš ir kas esi tu?“ bei „Kas yra Dievas?“.

Sekančią dieną nagrinėjome temą “Pažinti ženklus“. Ženklais užrašėme žinomas pasakas, vėliau mėginome „surasti“ Dievo ženklus skirtus mums. Vakare klausėmės „Santarvės maldos“.

Tiek gyvenimo kelionėje, tiek ir paprastoje kelionėje anksčiau ar vėliau ištinka audra. Taip „atsitiko“ ir mums ketvirtą dieną. Dienos tema „Audra“ kvietė pamąstyti apie „audras“ ne tik materialiame, bet ir dvasiniame lygmenyje. Piešėme audrą, žaidėme žaidimus prie vandens.

Kelionės pusiaukelėje laukė “Jūros šventė“. Čia buvome išbandyti ir patikrinti ko esame verti keliaujant tikro lobio link.

Šeštadienį dalijomės asmeniniais „pakilimais“ ir „kritimais“. Pas mus svečiavosi Lietuvos biatlono jaunimo rinktinė su kuriais dalyvamome komandinėse estafetėse „Įveikdami sunkias kliūtis augame“, vėliau žaidėme draugiškas futbolo rungtynes, po kurių valgėme su svečiais jų dovanotą šakotį. Tą dieną supratome senai parašytą tiesą- „Kur dideli sunkumai, ten didesnis lobis“.

Sekmadienį pradėjome ruoštis stovyklos užbaigimo vakarui „Ten kur tavo lobis, ten ir tavo širdis“. Vakare šventėme „vasarinukų“ gimtadienius, vaidinome situacijas iš stovyklos gyvenimo, žaidėme.

Be viso to kasdien vakare dalyvaudavome Šv. Mišiose, po jų kalbėdavome Šv. Jėzaus širdies litaniją, vaikai noriai dalyvaudavo ir net patarnaudavo šv. Mišiose. Džiaugdavomės kasdieninėmis maudynėmis Tverečiaus ežere. Teko apsilankyti  pažintinėje ekskursijoje pasienio užkardoje. Pasieniečiai mus pavėžino net su keturačiais motociklais.

Aštuntą stovyklavimo dieną dalinomės „lobiu“ su kitais ir keliavome namo šiek tiek liūdni. Ilgesys ką tik išgyventų akimirkų tvyrojo ore. Juk taip smagiai drauge leidom laiką. Bet žinome, dar daug smagių akimirkų laukia ateityje.

Smagiomis akimirkomis su mumis galite pasidžiaugti čia.